Straipsnių sąrašas

ASKETINĖS PRIEMONĖS

Vienuolijos askezės pobūdis

37. Vienuolijos askezė tad teesie tokio pobūdžio:

Pakankamas lankstumas įvairiose pamaldumo praktikose, taikantis bet kurioms gyvenimo sąlygoms ar aplinkybėms;
Kontempliacijos gyvenimo vyksmas bei įvairūs kiti pamaldumo darbai privalo gaivinti didesnį uolumą ir apaštališkas dorybes;
Kad seserys nebūtų apkrautos per daug didelėmis asketinėmis praktikomis ar pamaldumo darbais, šiuose dalykuose teiktina kiekvienai galimos laisvės, kad, vyresniosioms ir dvasios vadovui žinant bei pritariant, galėtų pasirinkti tai, kas pagal jų gabumus, darbą bei kitas aplinkybes būtų tinkamiausia ir naudingiausia;
Nevaržyti seserų jokia griežta klauzūra ir neversti dalyvauti chore ar bendrame brevijoriaus kalbėjime;
Neužkrauti jokių ypatingų apsimarinimų; tegu kiekviena, žinant ir pritariant dvasios vadovams, pati pasirenka kas labiau tiktų josios sveikata, užsiėmimą ir būdą;
Lavinantis dorybių praktikoje, esminiuose dalykuose reikalinga griežtai laikytis teologijos mokslo ir pagrindo, esminės minties, tikslo ir dvasios. O pripuolamuosiuose ir turinčiuose bet kurio pamaldumo pobūdį, reikia būti gana lanksčioms pagal įvairias aplinkybes;
Viešame gyvenime reikia laikytis padorių pasauliečių tikinčiųjų papročių, k.a. drabužiuose, valgyme ir pan., tačiau reikia saugotis bet kurios prabangos, turint galvoj vienuolišką kuklumą, nuolankumą ir neturtą.

Viešos pamaldumo praktikos ir privati iniciatyva

Itin patartina atlikinėti maldingumo praktikas, kiek tai yra galima, bažnyčiose ar koplyčiose, kur galėtų lankytis pasauliečiai, ypač kai kuriose bendrose pamaldose, kad tuo būdu didėtų pačių seserų pamaldumas ir savo pavyzdžiu galėtų veikti kitus.

38. Kuo mažiau reikalauja Vienuolijos įstatai bei instrukcijos, tuo labiau savo noru ir ištikimiau tesistengia seserys pasirinkti galimai daugiau tinkamų asketinių priemonių kilti dorybėse pačiomis ir tobulinti kitus.

Tesprendžia ne iš rūbų, bet iš veiksmų

39. Juo mažiau savo drabužiais skiriasi nuo kitų dorų ir neturtingų žmonių, tuo labiau tegu stengiasi savo širdyje plėsti ir stiprinti vienuolišką dvasią. Tegu galimai tobuliau atlikinėja savo pareigas, kas žmonės pažintų kaip vienuoles bei Kristaus sekėjas iš veiksmų: kuklumo, nuolankumo, teisingumu, išsižadėjimo savęs, darbštumo, sąžiningumo bei gyvo tikėjimo ir uolumo.

Tobulas klusnumas

40. Juo daugiau Vienuolijoje jaučiama Dievo vaikų laisvės, tuo labiau tesistengia savo noru pasiduoti dvasios vadovo ir vyresniųjų valiai; teesie visada atviros, tegu nieko nedaro be vyresniųjų žinios, sutikimo ar pritarimo. Nes tobulas klusnumas privalo būti branginamas kaip tvirčiausias Vienuolijos pagrindas ir tikrasis jos vieningumo ryšys.

Pirmenybė dvasiai

41. Tegu vykdo savo Įstatus, instrukcijas, įsakymus bei namų papročius, laikydamos ne vien jų raidės, bet ir dvasios, nes „raidė užmuša, o dvasia gaivina" (2 Kor 3, 6). Tad laikantis Įstatų bei instrukcijų, tenka nieko neapleisti, kas tik Dievo malonės pagalba galėtų būti gera didesnei tobulybei pasiekti.

Tiesi ir jautri sąžinė

42. Tačiau, jeigu nevadovaus mūsų vidinis sąžinės balsas ir meilės dėsnis, kurį įrašo į mūsų širdis Šv. Dvasia, tai nedaug tepadės išorės įstatymai, kad ir geriausi, ir net pats Vyresniųjų budėjimas. Reikia, kad visos stengtųsi turėti tiesią ir jautrią sąžinę bei išmoktų jausti ties savim Dievo akį, reginčią žmogaus širdį; kad mus ragintų laikytis Įstatų ne kas nors iš šalies, bet iš vidaus, būtent, Dievo meilė ir noras aukštesnio tobulumo.

Dvasinės lavybos

43. Tegu stengiasi pamilti tylėjimą bei dvasinį susikaupimą, plėsti vidaus gyvenimą, visame turėti tyrą intenciją, ieškoti Dievo, visa kuo Dievui patikti ir visur Dievą įnešti. Todėl tegu kreipia į Dievą visas savo mintis, žodžius ir darbus, brangindamos ir vartodamos dvasios lavybas: dažną išpažintį ir Komuniją, sąžinės sąs kaitą, mąstymą, dvasinį skaitymą, dažnus ugningus atodūsius, - taip pat – metines aštuonių dienų rekolekcijas, atnaujinant įžadus ir mėnesines rekolekcijas.

Sunaudoti kiekvieną valandėlę

44. Tegu pamilsta darbštumą ir visada stengiasi būti naudingai užimtos, stropiai vengdamos daugelio blogybių pradžios – tinginiavimo. Laikas trumpas, o metas Dievui tarnauti ir tobulybės kelias ilgas. Užtat reikia galimai geriau sunaudoti kiekvieną valandėlę, o tuščiai praleistą laiką atpirkti naudingais darbais, kad būtų galima atlikti bent dalelę tolimo tobulybės kelio, kuriuo dar teks keliauti. Teesie visada geros, tinkamos Dievo Bažnyčios ir visuomenės veikėjos.

Visos Teisės Saugomos ©2010-2018    www.vargdieniu.lt