„Duokit mums žmonių, sugebančių ir pasiryžusių dirbti socialinėje srityje, nes žmonės daugiau verti nei mūrai, nei pinigai.“ (Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis MIC)

Šiais metais Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija mini savo gyvavimo šimtmetį. Jos įkūrėjas palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis rūpinosi, kad seserys, gyvenančios Kristaus dvasia, tarnautų vargstantiesiems, ligoniams, našlaičiams. 1918 metų rudenį pradėjusios darbuotis Marijampolėje, seserys pasklido po įvairius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną, Telšius, Vilkaviškį, Kybartus, Kudirkos Naumiestį, Šakius ir kt. Jos dirbo mokyklose, senelių namuose, seminarijose, dalyvavo įvairiose katalikiškose organizacijose. 1936 m. šešios seserys išvyko į Ameriką dirbti su ten migravusiais lietuviais.

Sovietams okupavus Lietuvą, Vargdienių seserų veikla buvo stabdoma, jų namai ir įstaigos uždaromi. 1950 m. buvusi ilgametė vadovė s. Uršulė Teresė Novickaitė buvo nuteista ir išsiųsta į lagerį. Seserims buvo draudžiama gyventi bendruomenėse, tad veiklą joms teko tęsti pogrindžio sąlygomis, gyvenant po vieną ar po kelias. Seserys ir toliau katechizavo vaikus, dirbo ligoninėse, o vasaromis vykdavo į Rusiją, Baltarusiją, Vidurinę Aziją, Užkaukazę, Krymą katechizuoti vaikų.

Atkūrus nepriklausomybę atgijo ir sesučių bendruomenės: šiuo metu 42 seserys darbuojasi Marijampolėje, Vilniuje, Kaune, Alytaus rajono Rumbonių kaime. Amerikoje 11 sesių ir toliau tęsia savo veiklą Putname ir Lemonte. Vilniuje prieš 15 metų duris atvėręs Šv. Kryžiaus namų socialinės, dvasinės ir teisinės pagalbos centras, jų pačių vadinamas tiesiog „centriuku“, rūpinasi stokojančiaisiais, sunkiai gyvenančiais, senjorais, vaikais ir paaugliais, priklausomybių kamuojamais žmonėmis bei jų artimaisiais. Apie pagalbą, kurią kongregacijos sesutės teikia Švento Kryžiaus namų socialinės, dvasinės ir teisinės pagalbos centre, kalbamės su šio centro kuratore sese Vincenta Slavėnaite. 

Sesuo Vincenta Slavėnaitė. Nuotrauka Marijos Stanulytės

Jūsų Vienuolijos konstitucijoje įrašyta: „Mūsų ypatingasis uždavinys yra teikti žmonėms visokeriopą pagalbą kelyje į Dievą.“ Papasakokite, kokią pagalbą žmonėms teikiate Švento Kryžiaus namuose. 

Negaliu neprisiminti palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio, mūsų steigėjo, sakiusio: „Eikite ten, kur Dievui ir Bažnyčiai labiausiai reikia...“ Tai gana nemažas iššūkis mūsų vienuolijai per kiekvieną laikmetį pažinti laiko ženklus ir atsiliepti į žmonių poreikius. Švento Kryžiaus namai yra ta vieta, kur kartu su savo pagalbininkais stengiamės padėti žmonėms ir vesti juos Dievo link. Čia turime tris skirtingo amžiaus ir socialinėje padėtyje esančias grupes, kuriomis rūpinamės. Viena jų – grupė senjorams. Dėl nemažo skaičiaus jie yra suskirstyti į tris grupes, kurios renkasi kartą per savaitę. Susitikimų metu grupių dalyviai diskutuoja įvairiomis temomis, susitinka su žymiais žmonėmis, žiūri filmus, bendrauja, geria arbatą. Už tuos susitikimus atsakinga sesė Marytė. Taip pat senjorai mokosi anglų ir vokiečių kalbų. Užsiėmimus jiems veda savanoriai.

Programa vaikams „Senamiesčio vaikai“. Tai kažkas panašaus į Vaikų dienos centrą. Užsiėmimai vyksta darbo dienomis. Jų metu vaikai ruošia pamokas, laisvalaikiu mokosi rankdarbių, žaidžia, bendrauja, gamina pietus. Taip pat daug dėmesio skiriama bendravimui, ugdomi bei lavinami socialiniai bei kiti įgūdžiai. Jiems organizuojamos išvykos ir vasaros stovyklos. Už programą atsakinga sesė Onutė.

Trečioji grupė „Šviesa“ skirta labai sunkiai gyvenantiems žmonėms. Tokios grupės yra dvi, kurios renkasi antradieniais ir ketvirtadieniais. Susitikimų pagrindas yra malda: grupių dalyviai skaito Šventąjį Raštą, dalinasi įžvalgomis, o po to kartu valgo. Taip pat organizuojami susitikimai šiems žmonėms aktualiais klausimais. Grupę inicijavo sesė Gynė, o šiuo metu atsakingos sesė Dalia ir socialinė darbuotoja Jūratė. Svarbu, kad šie žmonės būtų kartu, galėtų dalintis savo džiaugsmais ir sunkumais ir per tai gautų pagalbą. Socialinė darbuotoja su šiais žmonėmis dirba individualiai, nustato, kokia konkreti pagalba reikalinga, ir padeda jiems įveikti sunkumus. Turime gražių pavyzdžių, kai jiems atsiveria širdys ir jie nori keltis iš savo sunkumų. 

Ar padedate jiems susirasti darbą? 

Bandome tą daryti, bet pavyksta ne su visais. Kai kurie patys įsidarbina, kad ir laikinai. Bet kartais reikia nueiti kelią, susitvarkyti dokumentus ir t. t.

Dar vienas veiklos baras – skalbykla, kurią turime beveik nuo pradžių. Už simbolinę auką teikiame skalbimo paslaugą neturintiems sąlygų išsiskalbti namuose ar labai sunkiai, gyvenantiems žmonėms. 

Kiek sesių darbuojasi Švento Kryžiaus namuose? 

Darbuojamės šešios, turinčios skirtingus įsipareigojimus. Mūsų tiek nėra, kad galėtume aprėpti visas veiklas, kurios vyksta šiuose namuose. Todėl labai džiaugiamės, turėdamos pagalbininkų, kurie padeda įgyvendinti visa tai. Turime dvi darbuotojas, t. y. šio centro vadovę ir socialinę darbuotoją. Vienas iš savanorių yra atsakingas už skalbyklą.

Didelė dovana – mūsų savanoriai, kurių yra apie 40. Jie priima žmones, t. y. budi, padeda tvarkyti ir prižiūrėti patalpas, kartu organizuoja susitikimus „Šviesos“ grupės dalyviams, būna su vaikais, veda užsienio kalbų užsiėmimus, atveža maisto iš „Maisto banko“.

Pas mus veikia grupės, kurios naudojasi mūsų patalpomis: „Avilys“ (grupė skirta turintiems priklausomybę nuo vaistų), AA „Meilės sala“ (anoniminiai alkoholikai), AA jaunimo grupė (anoniminiai alkoholikai), SAV (suaugę alkoholikų vaikai), Al – anon (turinčių priklausomybę nuo alkoholio artimųjų savigalbos grupė), „Vilties žingsniai“ (turinčių priklausomybę nuo narkotikų tėvų grupė), „Viktorija“ (moterų, sergančių ar sirgusių onkologinėmis ligomis dailės terapija). Daugiau apie grupes galima rasti mūsų vienuolijos internetiniame tinklapyje vargdieniu.lt. Šv. Kryžiaus namuose taip pat teikiama nemokama pirminė teisinė pagalba. Konsultacijas teikia Mykolo Riomerio universiteto studentai ir dėstytojai.

Turite Studenčių namus. Papasakokite apie juos. 

Šventojo Kryžiaus namų bendruomenė. Nuotrauka Marijos Stanulytės

Į Studenčių namus priimame tik studijuojančias merginas nuo 18 iki 25 metų. Merginos studijuoja įvairius dalykus. Studenčių bendruomenė pas mus gyvuoja jau apie 10 metų. Panašias studentų bendruomenes Vilniuje turi ir kitos vienuolijos.

Bendruomenėje gyvena 12 merginų. Jos, būdamos čia, turi įsipareigojimų ir gyvendamos kartu išgyvena nepakartojamą patirtį: būdamos krikščioniškoje aplinkoje, kurdamos bendrystę tarpusavyje, dalyvaudamos kassavaitiniame bendruomenės vakare (bendruomenės vakaras skirtas dalintis gyvenimu ir tikėjimu, diskutuoti įvairiomis temomis, susitikti su įdomiais žmonėmis, kartu melstis, švęsti šventes ir gimtadienius). Kiekvieną savaitę jos skiria mažiausiai tris valandas savanoriškai tarnystei tose veiklose, kuriose mes, sesės, darbuojamės. Kelios studentės talkina „Carito“ vaikų ir paauglių dienos centre „Vilties angelas“, o kitos įsitraukia į Socialinio centro veiklas. Kiekvieną vakarą merginos kviečiamos bendrai Liturginių valandų Naktinei maldai. Bendras gyvenimas studenčių namuose padeda pažinti save, augti. Dar nepaminėjau, kad vykstant mokslo metams rengiame du savaitgalius, kuriuose svarbu dalyvauti, nes tai yra įsipareigojimo dalis. Vienas iš jų būna metų pradžioje, o kitas skirtas rekolekcijoms gavėnios liturginiu laikotarpiu.

Merginos bendruomenėje gali gyventi nuo vienų iki dvejų metų. Po metų kalbamės, kaip joms sekasi ir kodėl nori toliau pasilikti ir, jei yra troškimas, jos dar gali gyventi antrus metus. 

Kokia Jūsų dienotvarkė? 

Dieną pradedame 7.30 val. bendra Liturginių valandų Rytmetine malda, kuria meldžiasi visa Bažnyčia. Kiekviena pagal galimybes pasirenkame laiką asmeninei maldai (arba prieš Rytmetinę arba po jos). Po to pusryčiaujame, o po pusryčių mūsų laukia įsipareigojimai. 13 val. kartu susirenkame pietauti, po pietų grįžtame prie savo darbų ir įsipareigojimų. Kasdien dalyvaujame šventose Mišiose, kalbame Rožinį. Vakare 20 val. vyksta Švenčiausiojo Sakramento adoracija ir kalbama Liturginių valandų Vakarinė malda.

Mūsų kasdienybė paremta malda, iš kurios keliaujame tarnauti kitiems. Mūsų troškimas, kad kiekvienas artimas sutiktų Dievą ir jį pažintų. Visada turime TŲ, kuriems vienaip ar kitaip reikia patarnauti, vadinasi, turime ir patį Dievą, nes tikime, kad kitame gyvena Dievas. 

Bernardinai.lt

Visos Teisės Saugomos ©2010-2018    www.vargdieniu.lt