JAUNIMAS PRALEIDO SAVAITGALĮ KARTU SU SESĖMIS
„JAUNYSTĘ REIKIA PASKIRTI DIDELIEMS IDEALAMS” – kalbėjo Popiežius Pranciškus Gerojo Ganytojo sekmadienio vidudienio maldoj. Daugelis šių dienų jaunų žmonių skuba su įvairiomis užduotimis, nori viską aprėpti, išbandyti ir turėti. Bet dažnai tik nuo to pavargsta, krinta iš nuovargio. Tuomet kyla klausimas - ar tikrai tai turiu daryti?
Seserys trokšdamos, kad jauni žmonės neliktų vieni su savo pasimetimu tarp daug jiems svarbių dalykų, susitiko su jais 2013 m. spalio 4–5 d. Marijampolėje. Jos kartu su savaitgalio dalyviais dalinosi savo pašaukimu ir padėjo ieškoti atsakymų į jiems rūpimus klausimus: „Kas yra pašaukimas?“, „Viešpatie, ką nori, kad daryčiau?“ .
Visiems kartu tai buvo džiugus susitikimas. Per paprastą buvimą kartu jaunimas atrado ir pažino vienuolišką kasdienybę. Jie taip pat susitiko su jauna šeima, kuri dalinosi savo pašaukimu ir kuo jiems svarbūs kiti pašaukimai, t. y. vienuoliškas gyvenimas ir kunigystė. Švęsdami Eucharistiją turėjo progą pamąstyti, kokią nuostabią dovaną - jaunystę, jie turi ir kokiems tikslams, siekiams ją reikia skirti.
Savaitgalio dalyviai išvažiavo paliesti paprasto buvimo kartu ir džiaugsmo, kad Dievas kuria su kiekvienu iš jų asmeninį santykį. Tokį santykį, apie kurį Gerojo Ganytojo sekmadienį kalbėjo popiežius Pranciškus: „Jėzus su savo draugais nori užmegzti tokį ryšį, kuris atspindėtų tą, kurį jis pats turi su Tėvu: abipusio priklausymo ryšè pilname pasitikėjime, intymioje bendrystėje”.
Jaunimo pasidalinimas po savaitgalio:
„Šiandieninio jaunimo kasdienybė yra persmelkta skubėjimu, triukšmingu ir dideliu užimtumu. Kartais atrodo, kad turėti stabtelėjimo ir susikaupimo, susitikimo su Kitu savaitgalį yra tiesiog prabanga. Ir štai kiekvienas iš mūsų, dalyvavusių, susidūrėme su iššūkiu – stebtelėti ar ir toliau uoliai atlikti savo „neatidėliotinus ir pačius svarbiausius“ darbus, kaip kokioms voverėms, besisukančioms savo ratelyje. Džiaugsiuosi, kad pasirinkau stabtelėjimo ir akimirkos žavesį. Taip, būtent akimirkos! Nes visas savaitgalis prabėgo tarsi akimirka. Sesės paruošė programą, kuri buvo pritaikyta ir paaugliui, ir jaunam suaugusiam žmogui – visi galėjo pasisemti išminties ir ramybės. Manau, kad ramybės pojūtis yra labai svarbus jaunam žmogui, nes jei jis gali jaustis naujoje aplinkoje ramus, reiškia jaučiasi ir saugus. Būdamas saugus, gali pradėti gilintis į save, santykį su kitais asmenimis bei santykį su Dievu.
Ačiū sesėms už skirtą laiką ir globą, dvasinį palydėjimą. Gera žinoti, kad yra žmonių, kuriems svarbus jauno žmogaus dvasinis tobulėjimas. Išskirtinis dėmesys, kurį gavo iš sesių bei jų kviestinių svečių, priverčia ir mus pasijusti išskirtiniais. O juk kiekvienas iš mūsų yra išskirtinis Dievo akyse. Dieve laimink seses jų kasdienėje veikloje, kad atsilaikytų prieš visas negandas ir toliau dalintųsi savo gerumu ir talentais“.