BENDROJO GYVENIMO PRIEMONĖS
Bendras gyvenimas – visų gėrybių teikėjas
45. Visada teviešpatauja Vienuolijoje seseriška meilė ir taikus sugyvenimas. Bendras gyvenimas, paremtas tikra meile, padės seserims nugalėti savimylą ir įsigyti vis daugiau artimo meilės, o kartu tai padės palaikyti tinkamus santykius su visuomene. Teesie čia gyvas pavyzdys pirmieji krikščionys, kurie gyveno vieningu jausmu, kurių buvo viena širdis ir viena siela.
Tevykdo bendrą gyvenimą, kaip visų dvasios gėrybių teikėją: gelbėti viena kitą nelaimėje, saugoti savo gerą vardą, tiksliai atlikinėti savo pareigas, juo labiau plėsti tikėjimo šventąjį mokslą, o labiausiai visu rūpestingumu išlaikyti savo pašaukimą ir sutelktomis jėgomis bei pastangomis tarnauti sielų pažangai.
Ten, kur sunki Bažnyčios būklė reikalauja, seserys, pritariant vadovybei, teesie pasirengusios darbuotis sielų išganymui net pavieniui. Tačiau, kad tokiais atvejais nenukentėtų jų vienuoliškas pašaukimas bei gyvenimas, tegu galimai labiau laikosi savo Vienuolijos nuostatų, vartodamos visas tinkamas priemones stiprinti savo dvasią bei dažnai duodamos Vyresniosioms savo darbų apyskaitą.
Meilė – tarpusavio santykių pagrindas
46. Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Bažnyčios ir Vienuolijos meilė, eidama iš paties Dievo bei apimdama visus žmones, ypačiai gi pačią Vienuoliją, - teesie meilės ryšys ir ypatingos vienybės pagrindas tarpusaviems santykiams: tarp savęs ir su savo vyresniosiomis. Čia visos teprisimena Kristaus žodžius: „Iš to visi pažins, kad jūs mano mokiniai, jeigu turėsite meilę vienas kito" (Jn 13, 35); „nes nėra skirtumo tarp žydo ir graiko; juk tas pats yra visų Viešpats, turtingas visiems, kurie Jo šaukiasi" (Rom 10, 12); čia nebėga nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyriškio, nei moteriškės; nes jūs visi esate vienas Kristuje Jėzuje" (Gal 3, 26.28).
Tarpusavę meilę bei vienybę tepalaiko šiuo būdu:
Sveikai lenktyniaudamos, teikiant viena kitai atitinkamos pagarbos, ypač vyresniosioms,
Nereikšdamos skirtingų reikalavimų valgyme ir kiek galima nesirinkdamos svarbesnės vietos valgykloje ir pan.,
Nevartodamos tarp savęs jokių titulų, menančių eitąsias pareigas, darbus ar nuopelnus,
Noriai atlikdamos paprasčiausius patarnavimus viena kitai ar svetimiesiems,
Kukliai, tinkamai apsieidamos rekreacijose ar bendruose pasikalbėjimuose,
Seseriškai, atvirai bei nuoširdžiai ir meiliai reikale viena kitai patardamos, įspėdamos ar pamokydamos: „Jei tavo brolis tau nusidėjo, eik ir bark jį pats būdamas su juo vienu. Jei jis tavęs paklausys, tu laimėjai savo brolį" (Mt 18, 15). „Kurie daugelį mokina teisybės, žibės kaip žvaigždės per amžinuosius amžius" (Dan 12, 3),
Išmintingu vyresniųjų sprendimu, galimai dažniau palaikydamos santykius su kitur gyvenančiomis seserimis.
Atvirumas ir savitarpė parama
48. Nieko neslėpdamos nuo savo vyresniųjų, tegu būna joms visada atviros, kad galėtų tinkamiau pasinaudoti jų patarimais ir įspėjimais. Tegu pateikia tikslią savo vidaus gyvenimo apyskaitą savo dvasios vadovui, o viešojo – savo vyresniosioms. Pastebėjusios bet kurias kitų ydas, tepraneša savo vyresniosioms, tačiau ne iš keršto ar įsižeidimo, bet vadovaudamos išmintingumu, meile ir nuolankumu, o taip pat noru, kad ir kitos praneštų jų ydas. Žodžiu, tegu prižiūri vienos kitas, kad neiškryptų iš tiesaus kelio: „Jeigu teisingasis iškryps iš savo teisingumo ir padarys nedorybę – numirs, nes tu neįspėjai jo nuodėmėje; ir nebebus minima jo teisybė, kurią buvo vykdęs, tada aš pareikalausiu jo kraujo iš tavo rankų. Tačiau jeigu tu įspėsi teisingąjį, kad jis nenusidėtų, ir jeigu nenusidės, jis gyvente gyvens, nes tu jį įspėjai ir kartu išgelbėjai savo paties sielą' (Ez 3, 20-21). „Mano broliai, jei kuris nuklysta nuo tiesos ir kas nors jį sugrąžintų, tas turi žinoti, kad kas sugrąžina nusidėjėlį nuo jo kelio klaidos, tas išgelbės jo sielą nuo mirties ir apdengs daugybę nuodėmių" (Jok 5, 19-20).
Išmintinas paslapties laikymas
49. Tegul moka išmintingai laikyti paslaptį ir nuovoką turėti, kaip tarp savęs taip ir su kitais, nepriklausančiais Vienuolija.