Bendruomenėje gyvena Jėzus, kuris ją daro šventą ir pašventina santykius. Juk Jėzus pažadėjo: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20). Bendruomenė – šventumo kelias, kuriuo eidamos seserys tampa Jėzaus ir susitikimo su Dievu sakramentais, konkrečia galimybe gyventi abipusės meilės įsakymu. Šitaip šventumo kelias virsta keliu, kuriuo drauge žengia visa bendruomenė, ne vien individualiu keliu, bet vis labiau bendruomenine patirtimi, kai priima viena kitą, viena su kita dalijasi dovanomis, pirmiausia meilės, atleidimo ir seseriško pataisymo, kartu ieško Viešpaties valios, kupinos malonės ir gailestingumo, noriai nešioja vienos kitų naštas (plg. „Vadovavimo tarnystė ir klusnumas“, 2008)

Bendruomenės patirtis auga ir bręsta per kasdienybę, kuri turi savo ritmą ir dienotvarkę:

Kiekvieną dieną seserys pradeda Asmenine malda su Dievo Žodžiu ir Valandų liturgijos Rytmetine (7.30 val.).
Rytas ir popietė skirti tarnystei ir darbui namuose.
13.00 val. seserys kartu pietauja.
Vakare (20.00 val.) seserys užbaigia dieną Vakarine Liturginių valandų malda. Po šios maldos laikas skirtas tylai, buvimui su Dievu ir poilsiui.
Kiekvieną dieną seserys su Bažnyčios bendruomene dalyvauja šv. Mišiose, meldžiasi Šv. Rožinio maldą.

Bendruomenės apaštalavimas

Kiekviena vienuolinė bendruomenė, <...> nėra užsidariusi savyje, bet tampa Gerąja Naujiena, tarnyste ir pranašišku liudijimu. Prisikėlęs Kristus, kuris gyvena joje, teikia jai savo Dvasią ir ją padaro prisikėlimo liudytoja. („Broliškas gyvenimas bendruomenėje“)

„Tikrai, iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės“ (Jn 1, 16). Tas malones esame gavę ne vien sau, bet tam, kad dalintumėmės su kitais. Trokšdamos to nepasilaikyti vien tik sau seserys darbuojasi Šv. Kryžiaus namų Socialiniame centre, Studenčių namuose, rūpinasi svetingumu, darbuojasi Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Vaikų ir paauglių dienos centre „Vilties angelas“, Šv. Arkangelo Rapolo parapijos „Carite“.