„Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka“ (1 Kor 12, 11)

Žodis charizma yra kilęs iš graikų kalbos. „Char -“ reiškia dieviškąją dovaną, Dievo meilę; „- ma“ nurodo ypatingumą, specifiškumą, asmeniškumą. Išsiliejusi žemėje charis tampa charizma. Taigi charizma reiškia Dievo meilės dovaną, išlietą žemėje ir išgyvenamą konkrečiu būdu Bažnyčios gerovės labui („Charizminis pašvęstojo gyvenimo matmuo“, ses. Alma Vabuolaitė)

Charizminis įvairių pašvęstojo gyvenimo formų matmuo, visuomet besimainantis ir niekada neužbaigtas, kartu su Šventąja Dvasia rengia Bažnyčioje atėjimą To, kuris turi ateiti, To, kuris jau yra priekin keliaujančios žmonijos ateitis. Šventąją Dvasią ir pašvęstuosius asmenis vienija ypatingas ir gyvas ryšys. („Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų kongregacija “Iš naujo pradėti nuo Kristaus: atnaujinti įsipareigojimą pašvęstajam gyvenimui trečiajame tūkstantmetyje”, instrukcija 2002 m. gegužės mėn. 19 d.).

Kiekvienos charizmos pradžioje matyti trilypis siekis: pirmiausia Tėvo, trokštant vykdyti Jo valią paklusnumo, skaistumo ir neturto įžadais. Pašvęstojo gyvenimo charizmos kreipia į Sūnų bei ragina užmegzti su Juo glaudžią ir džiugią bendrystę, iš Jo mokantis kilniai tarnauti Dievui ir broliams. Pagaliau kiekviena charizma kreipia į Šventąją Dvasią, kadangi nuteikia asmenį leistis Jos vedamam ir palaikomam tiek žengiant savu dvasiniu keliu, tiek bendrame gyvenime ir apaštalinėje veikloje, kad gyventų pasirengęs tarnavimui, kuris turi įkvėpti kiekvieną tikro krikščionio pasirinkimą. (Jonas Paulius II. Posinodinė apaštališkoji adhortacija “Vita Consecrata”. - Vilnius, "Katalikų pasaulis". - 1996.)

Mūsų Konstitucijoje yra sakoma, kad „Mes siekiame šventumo – Dievo ir artimo meilės pilnatvės ir skleidžiame Kristaus Gerąją Naujieną, tarnaudamos dvasios ir kūno vargdieniams pagal mūsų Vienuolijos charizmą. Nekaltai Pradėtoji Mergelė Marija yra mūsų globėja ir pavyzdys. Mūsų šūkis: Dievui ir Bažnyčiai per Mariją.

Mūsų ypatingasis uždavinys yra teikti žmonėms visokeriopą pagalbą kelyje į Dievą. Todėl mes darbuojamės įvairiose krikščioniškojo gyvenimo srityse: labdaros, pastoracijos, socialinėje, švietimo, auklėjimo, žiniasklaidos; taip pat talkiname katalikiškiems sambūriams, pasirinkdamos tai, kas, Bažnyčios ir Vienuolijos nuomone, yra svarbiausia ir kas geriausiai atitinka Steigėjo duotą vardą Vargdienių seserys.

Vadovaujamės savo Steigėjo charizma, atsiskleidžiančia jo raštuose, ypač Vedamojoje mintyje ir dvasioje, dienoraštyje ir laiškuose. Savo šūkiu jis pasirinko Šv. Pauliaus žodžius: Blogį nugalėk gerumu. Dievas buvo jo gyvenimo ir darbo centras. Jis stengėsi visa matyti amžinybės šviesoje ir nesavanaudiškai bei drąsiai tarnauti ten, kur Bažnyčiai labiausiai reikėjo atsidavusių darbininkų, derindamas tvirtą tikslą ir lanksąias priemones. Paskutiniai jo žodžiai mūsų vienuolijos narėms: Rikiuokitės ir aukokitės (Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų Konstitucija psl. 1- 2).