Iškart po mirties buvo pradėta kalbėti, kad arkivyskupas Jurgis Matulaitis mirė in odore sanctitatis („šventumo kvapsnyje"). J. Tumas-Vaižgantas rašė: „Aš pavydžiu Dr. Jurgiui Matulevičiui: kur jis ėjo, kur žengė, ką tik dirbo, visur ir visi gaubė jį teisybės ir brolybės apsiaustu, visas savo viltis krovė ant jo žemiškuose ir dangiškuose dalykuose. Jis turėjo visų naštą pakelti ir kažin kur kažin kam Galingam nunešti, kad likusiems būtų lengviau. Jis mirė in odore sanctitatis. Ar tik žmonių širdys nebus sumaniusios, kad Vyskupas Jurgis galės būti ir danguje vargšų žmonelių užtarytojas? Man lengva tuo tikėti." (Vaižgantas. Mirė Jurgis Matulevičius./ Arkivyskupas Jurgis Matulevičius. 1933 m., psl. 69).

 Žmonės meldžiasi prašydami jo užtarimo pas Dievą, sveikatos ir... pasveiksta, arba įgyja ramybės, šviesos, susitaiko su savo liga, priima ją.

1953-aisiais pradėta Jurgio Matulaičio beatifikacijos byla. 1987 m. birželio 28 d. dabar jau taip palaimintasis popiežius Jonas Paulius II paskelbė Jurgį Matulaitį palaimintuoju.

  Katalikų Bažnyčia Palaimintojo Jurgio Matulaičio dieną švenčia sausio 27 d.

Palaimintasis Arkivyskupe Jurgi,
melski už mus!