Vilnius

Švč. Sakramento adoracija
Šv. Kryžiaus namų koplyčioje - kiekvieną antradienį 18.30 val.

Kaunas

Šv. Rožinio malda ir Dieninė
Kiekvieną ketvirtadienį 12.00 val.

Vienuolijos ištakos

Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolija įkurta 1918 m. spalio 15 d. Lietuvoje, Marijampolėje. Ją įkūrė palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, kuris degė noru, kad žemėje plistų Dievo karalystė. Jis matė, kaip vienuoliai ir vienuolės savo meile Dievui ir Bažnyčiai bei auka gali padėti kurti Dievo karalystę.

Viskas prasidėjo taip:

1912 metais į Fribūre (Šveicarija) esantį Jurgio Matulaičio vadovaujamą marijonų noviciatą (vieta ir laikas, kai būsimieji vienuoliai susipažįsta su vienuoliniu gyvenimu ir rengiasi jam) atvažiuoja padėti vieno ten įstojusio kunigo sesuo. Vėliau prisijungia dar viena mergina. Jos tvarko namų ūkį bei lanko kunigams dėstomas dvasinio gyvenimo pamokas, mokosi prancūzų kalbą ir paslapčia ruošiasi vienuoliniam gyvenimui. Po metų duoda pirmuosius įžadus. Kiek vėliau joms išnuomojamas atskiras butas mieste. Tai buvo mūsų vienuolijos užuomazga.

Kun. Jurgis 1914-aisiais grįžta į Lietuvą, Marijampolę, kur susipažįsta su Petronėle Uogintaite, svajojančia apie vienuolinį gyvenimą. Su vienuoliniu gyvenimu jau buvo šiek tiek susipažinusi besimokydama Šveicarijoje. Marijampolėje ji buvo įkūrusi Namų ruošos mokyklą. Jurgis Matulaitis su P. Uogintaite sutaria po mokyklos priedanga kurti vienuolyną. Pirmosios ateina pati mokyklos vedėja Petronėlė, viena mokyklos mokytoja ir viena mokinė.

Petrapilyje gyvenę lietuviai kunigai buvo subūrę merginų bendruomenę. Dalis jų, grįžusios į Lietuvą, prisijungė prie besikuriančios vienuolijos. Iš Šveicarijos grįžta ir prie Lietuvoje susibūrusių seserų prisideda dar 2 seserys.

1918 m. spalio 15 d. Seinų vyskupas Antanas Karosas kanoniškuoju dekretu patvirtina ir įkuria mūsų, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų, vienuoliją.

Vienuolijos veikla Nepriklausomybės laikotarpiu

Siaučiant Pirmajam pasauliniam karui, liko daug vaikų našlaičiais, senelių, kuriais nebuvo kam rūpintis, taip pat karo invalidų. Matydamas žmonių vargą ir poreikius, Pal. Jurgis ir kūrė vienuoliją, duodamas jai vardą, o kartu ir paskirtį – vargdienių seserys. Ilgametė vienuolijos vadovė s. Uršulė Teresė Novickaitė rašo: „pokario laiku (po 1914 m. karo) mūsų veikla labiau įsiliejo į moralinio ir materialinio vargo paliestą visuomenę. Visais laikais yra žmonėse vargo ir skurdo, tačiau visa naikinantis karas to skurdo ir vargo paliko daug daugiau. Už tatai ir reikėjo pirmiausia imtis darbo vaikų našlaičių namuose, darželiuose, senelių, invalidų globos, patronažinio patarnavimo į namus ir pan." Tai, kad Pal. Matulaičiui buvo svarbu, kad seserys tarnautų stokojantiems, parodo ir jo laiškas, rodantis kryptį mūsų ieškančioms seserims: „Laikykitės savo vienuolijos tikslo; neikite ne prie savo darbų, kaip gimnazijos, pensionatai; o daugiau žiūrėkite iš tikrųjų vargdieniams tarnauti, ypač mokykitės ligonius slaugyti. Jei Vargdienių seselių vienuolija ir išnyktų, tai kitą tokią tektų Lietuvoje steigti. Bet aš netikiu, kad taip bus. Dievas duos sustiprėsite ir išsiplėsite. Tik rūpinkitės kaskart vis labiau ir geriau Kristaus dvasia gyventi." (Laiškas Vargdienių seserims. Vilnius, 1921-11-10)

Prieš Antrąjį pasaulinį karą seserys darbuojasi ne tik Marijampolėje, bet ir Telšiuose, Vilkaviškyje, Kybartuose, Kudirkos Naumiestyje, Šakiuose, Kalvarijoje, Alytuje, Utenoje, Kaune, Kazlų Rūdoje, Vilniuje ir kitur. Seserys turėjo savo priežiūroje ir tarnavo darželiuose, vaikų namuose, pradinėje mokykloje, senelių invalidų namuose, knygyne, spaustuvėje, žemės ūkio mokykloje, bažnytinių drabužių siuvykloje. Dalyvavo įvairiose vaikų, jaunimo, mergaičių, moterų organizacijose. Įvairiom progom organizuodavo kursus, paskaitas. Dirbo katalikių moterų organizacijose, pavasarininkų organizacijoje, kunigų seminarijų virtuvėse.

1936 m. šešios seserys išvyksta į Ameriką ir įsikuria ten. Iš pradžių dirba tėvų marijonų Marianapolio kolegijos virtuvėje ir skalbykloje, vėliau kaip ir Lietuvoje dirba su vaikais, jaunimu, seneliais, taip pat turi spaustuvę. 1948 m. seselės įsikuria ir Kanadoje.

Vienuolijos veikla sovietmečiu

1941 m. į Lietuvą įžengia Raudonoji armija, Tarybų valdžia uždarinėja vienuolynus, šalina iš visur vienuolius. Liepia ir mūsų seserims išsikraustyti iš centrinių namų, seserys atleidžiamos iš mokyklų ir vaikų darželių. Netrukus uždaro visus seserų namus ir įstaigas. 1950 m. buvusi ilgametė vadovė s. Uršulė Teresė Novickaitė teisiama ir išsiunčiama į lagerį. Teisiama ir kalinama ir daugiau seserų.

Tarybiniais metais seserys gyveno slapčia, po vieną ar kelias – rengė vaikus sakramentams, dirbo ligoninėse, šeimininkavo klebonijose, vargonavo, taip pat dirbo šeimose: prižiūrėjo vaikus, patarnavo ligoniams. Vienintelėje Utenoje seserys kurį laiką galėjo ir sovietmečiu dirbti vaikų globos namuose. Vasarą seserys važiuodavo į Rusiją, Baltarusiją, į Vidurio Aziją, Užkaukazę, Krymą katechizuoti vaikų. 1984 m. seserys Novokuznecke, Sibire, dirbo kartu su tėvais redemptoristais.

Dabartis

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, seserys vėl buriasi gyventi ir tarnauti kartu. Dabar mūsų namai yra Lietuvoje: Marijampolėje, Vilniuje, Kaune, Rumbonyse, ir Amerikoje: Putname, Lemonte. Kaip vienuolijos gyvavimo pradžioje, taip ir dabar seserys dirba su vaikais, seneliais, ligoniais, žmonėmis, neturinčiais namų arba gyvenančiais skurde. Taip pat seserys veda rekolekcijas, skaito paskaitas, rengia straipsnius. Vienuolijos konstitucijoje įrašyta: „mūsų ypatingasis uždavinys yra teikti žmonėms visokeriopą pagalbą kelyje į Dievą. Todėl mes darbuojamės įvairiose krikščioniškojo gyvenimo srityse: labdaros, pastoracijos, socialinėje, švietimo, auklėjimo, žiniasklaidos; taip pat talkiname katalikiškiems sambūriams, pasirinkdamos tai, kas, Bažnyčios ir Vienuolijos nuomone, yra svarbiausia ir kas geriausiai atitinka Steigėjo duotą vardą Vargdienių seserys." (I.4)

Mūsų Vienuolija, [Švč. Mergelės] Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys, buvo įkurta Lietuvoje, Marijampolėje, 1918 m. Spalio 15 d., Seinų vyskupui A. Karosui pasirašius kanonišką dekretą, suteikiantį jai vyskupiškąsias teises. Arkivyskupas Jurgis Matulaitis, Vienuolijos Steigėjas, suprasdamas tokios vienuolijos reikalingumą, pavedė ją Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos Globai ir pavadino vargdienių seserimis, tuo vardu nustatydamas vienuolijos paskirtį ir pobūdį.

Pagrindinis mūsų tikslas – Dievo garbė ir Vienuolijos narių šventumas, sekant Jėzų evangelijos patarimų keliu ir Mergelės Marijos pavyzdžiu, tarnaujant Bažnyčiai ir pagalbos reikalingam artimui. Visuomet ir visais būdais stengiamės skelbti Gerosios Naujienos tiesą, grožį ir didingumą. Kuo visapusiškesnis ir nuoširdesnis šio tikslo įvykdymas yra mūsų didžiausias siekimas ir visos Vienuolijos gyvenimo bei veiklos ašis, nes tai mūsų Steigėjo didysis troškimas. (Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų Konstitucija psl.1).
 

Tikiu [… ] šventųjų bendravimą…Tai - šventųjų Apaštalų, o kartu ir mūsų tikėjimo išpažinimo dalis. Mes jungiamės į bendrystę su tais, kurie jau iškovojo gerą kovą, baigė bėgimą, išlaikė tikėjimą (plg 2 Tim 4, 7). Esame toje bendrystėje vieni su kitais kartu su keliaujančia Bažnyčia ir su Dangiškąja Bažnyčia, sudarydami vieną Jėzaus Kristaus kūną (plg.Enzo Bianchi. Visi šventieji, 2009).  Būtent šis suvokimas maitino ir maitina mūsų tikėjimą per visą Vienuolijos istoriją.

Ankstesnėse Vienuolijos Konstitucijose (1918 ir 1938 m.) buvo aiškiai nurodyta eilė mūsų šventųjų globėjų:

Vienuolija ypatingai garbina Švč. Jėzaus Širdį ir Nekaltai Pradėtąją Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Pasirenka sau globėjais ir globėjomis: Šv. Juozapą, Šv. Apaštalą Paulių, Šv. Joną Evangelistą, Šv. Ignacą, Šv. Pranciškų Asyžietį, Šv. Kazimierą, Šv. Jurgį, Šv. Oną, Šv. Teresę Avilietę, Šv. Prancišką Šantalietę ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresę.

Vienuolija ypatinga pagarba švęs šias šventes: Švenčiausios Jėzaus širdies, Švenčiausios Mergelės Marijos Apreiškimo, į Dangų Ėmimo, gimimo ir Nekaltojo Prasidėjimo, taip pat Šv. Juozapo Globos šventę.

Dabartinės mūsų Vienuolijos Konstitucijos, patvirtintos 1999 m. Šv. Sosto, nurodymuose (22.1 ir 22.2) apie Vienuolijos globėjus ir jų šventes rašoma taip:

Nekaltai Pradėtoji Mergelė Marija yra mūsų Vienuolijos vyriausioji Globėja. Todėl pagrindinė Vienuolijos šventė yra Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė – gruodžio 8 d.

Minime Vienuolijos Steigėjo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mirties dieną – sausio 27 d., jam skirtą liturginę šventę – liepos 12 d. ir Vienuolijos įkūrimo metines – spalio 15 d.

Nors dabartinėje Konstitucijoje ir nebeminimi anksčiau minėtieji šventieji, bet seserys ir toliau išlieka ištikimos bendrystei su šventaisiais, tikėdamos, kad nėra vienos, bet apsuptos didelio debesies liudytojų (plg. Žyd 12, 1). Tapti šventu - tai gyventi taip, kaip gyveno Jėzus Kristus, kuris ir yra šventumo pamatas.

„Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka“ (1 Kor 12, 11)

Žodis charizma yra kilęs iš graikų kalbos. „Char -“ reiškia dieviškąją dovaną, Dievo meilę; „- ma“ nurodo ypatingumą, specifiškumą, asmeniškumą. Išsiliejusi žemėje charis tampa charizma. Taigi charizma reiškia Dievo meilės dovaną, išlietą žemėje ir išgyvenamą konkrečiu būdu Bažnyčios gerovės labui („Charizminis pašvęstojo gyvenimo matmuo“, ses. Alma Vabuolaitė)

Charizminis įvairių pašvęstojo gyvenimo formų matmuo, visuomet besimainantis ir niekada neužbaigtas, kartu su Šventąja Dvasia rengia Bažnyčioje atėjimą To, kuris turi ateiti, To, kuris jau yra priekin keliaujančios žmonijos ateitis. Šventąją Dvasią ir pašvęstuosius asmenis vienija ypatingas ir gyvas ryšys. („Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų kongregacija “Iš naujo pradėti nuo Kristaus: atnaujinti įsipareigojimą pašvęstajam gyvenimui trečiajame tūkstantmetyje”, instrukcija 2002 m. gegužės mėn. 19 d.).

Kiekvienos charizmos pradžioje matyti trilypis siekis: pirmiausia Tėvo, trokštant vykdyti Jo valią paklusnumo, skaistumo ir neturto įžadais. Pašvęstojo gyvenimo charizmos kreipia į Sūnų bei ragina užmegzti su Juo glaudžią ir džiugią bendrystę, iš Jo mokantis kilniai tarnauti Dievui ir broliams. Pagaliau kiekviena charizma kreipia į Šventąją Dvasią, kadangi nuteikia asmenį leistis Jos vedamam ir palaikomam tiek žengiant savu dvasiniu keliu, tiek bendrame gyvenime ir apaštalinėje veikloje, kad gyventų pasirengęs tarnavimui, kuris turi įkvėpti kiekvieną tikro krikščionio pasirinkimą. (Jonas Paulius II. Posinodinė apaštališkoji adhortacija “Vita Consecrata”. - Vilnius, "Katalikų pasaulis". - 1996.)

Mūsų Konstitucijoje yra sakoma, kad „Mes siekiame šventumo – Dievo ir artimo meilės pilnatvės ir skleidžiame Kristaus Gerąją Naujieną, tarnaudamos dvasios ir kūno vargdieniams pagal mūsų Vienuolijos charizmą. Nekaltai Pradėtoji Mergelė Marija yra mūsų globėja ir pavyzdys. Mūsų šūkis: Dievui ir Bažnyčiai per Mariją.

Mūsų ypatingasis uždavinys yra teikti žmonėms visokeriopą pagalbą kelyje į Dievą. Todėl mes darbuojamės įvairiose krikščioniškojo gyvenimo srityse: labdaros, pastoracijos, socialinėje, švietimo, auklėjimo, žiniasklaidos; taip pat talkiname katalikiškiems sambūriams, pasirinkdamos tai, kas, Bažnyčios ir Vienuolijos nuomone, yra svarbiausia ir kas geriausiai atitinka Steigėjo duotą vardą Vargdienių seserys.

Vadovaujamės savo Steigėjo charizma, atsiskleidžiančia jo raštuose, ypač Vedamojoje mintyje ir dvasioje, dienoraštyje ir laiškuose. Savo šūkiu jis pasirinko Šv. Pauliaus žodžius: Blogį nugalėk gerumu. Dievas buvo jo gyvenimo ir darbo centras. Jis stengėsi visa matyti amžinybės šviesoje ir nesavanaudiškai bei drąsiai tarnauti ten, kur Bažnyčiai labiausiai reikėjo atsidavusių darbininkų, derindamas tvirtą tikslą ir lanksąias priemones. Paskutiniai jo žodžiai mūsų vienuolijos narėms: Rikiuokitės ir aukokitės (Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų Konstitucija psl. 1- 2).

ĮŽADAI – SKAISTUMAS, NETURTAS, KLUSNUMAS – EVANGELINIAI PATARIMAI

Evangeliniai patarimai pirmiausia yra Švenčiausiosios Trejybės dovana.
Pirmoji pašvęstojo gyvenimo užduotis – akivaizdžiai rodyti stebuklus, kuriuos Dievas padaro trapioje pašauktųjų žmogystėje. Tuos stebuklus jie liudija ne tiek žodžiais, kiek įtikinamąja perkeistos būties kalba, kuri gali paveikti pasaulį. Taigi pašvęstasis gyvenimas tampa vienu iš konkrečių pėdsakų, kuriuos Švenčiausioji Trejybė palieka istorijoje, kad žmonės žavėtųsi dieviškuoju grožiu ir jo ilgėtųsi.
Evangeliniai patarimai iš tiesų išreiškia Sūnaus meilę Tėvui Šventosios Dvasios vienybėje. (Vita Consecrata 20-21)

Įžadai - tai trys būdai įsipareigoti gyventi taip, kaip gyveno Kristus.

• Jėzus buvo turtingas, bet dėl mūsų tapo vargšu. Jis apiplėšė pats save ir neturėjo kur galvos priglausti.
• Jis mylėjo nepadalinta širdimi, visus ir iki galo.
• Jis atėjo vykdyti Tėvo, kuris Jį siuntė, valios. Jis ištvermingai tai darė ir kentėdamas išmoko paklusnumo.

Per įžadus mes džiaugsmingai paaukojame visą savo gyvenimą Dievui. Mes suvokiame, kad vienintelis būtinas dalykas – tai sekti Jėzų. Mes siekiame Dievo, ir tik Jo, labiau už visa kita.

Trys įžadai – tai mūsų būdas drauge su savo Steigėju Pal. Jurgiu Matulaičiu tarti: „Dievas ir Jo garbė tebūna viduriu viso mano gyvenimo, ašimi, apie kurią suktųsi visos mano mintys, jausmai, norai ir darbai". (Užrašai, 1910 10 14)

Įžadai apima mūsų gyvenimo visumą:

• mūsų prisirišimus,
• mūsų nuosavybę,
• mūsų savarankiškumą.

Mergelės Marijos pavyzdžiu branginame šį savo pašaukimą ir stengiamės būti jam ištikimos. (plg. K 7)

Evangelijos skaistumo patarimas, kurį vykdome dėl Dangaus karalystės, yra ypatinga Dievo dovana. Skaistumo įžadu įsipareigodamos Dievo meilės galia pasilikti netekėjusios ir gyventi skaisčiai, atskleidžiame nuostabią Dievo meilės galią, veikiančią žmogaus širdyje. (plg. K 10)

Dažnai apmąstome Mergelės Marijos skaistumą, prašome Jos užtarimo, kad labiau atsivertume Dievo meilei ir pamiltume seseris, su kuriomis gyvename, ir žmones, kuriems tarnaujame. (plg. K 11)

Drauge su savo Steigėju tariame: „Štai aš, imk mane, daryk ką nori su manimi; duok, kad būčiau palankiu įrankiu Tavo rankose. Tegul tik Tavo garbė auga, Tavo karalija platinasi, Tavo valia pildosi. Duok man, kad kaskart labiau savęs išsižadėčiau ir kaskart Tave labiau mylėčiau" (Užrašai 1911 01 13)

Jėzus Kristus, visatos Valdovas, dėl mūsų tapo vargdienis, kad mes taptume turtingos per Jo neturtą. Sekdamos visišku Jėzaus pasitikėjimu Dievo Tėvo Apvaizda, stengiamės išsivaduoti nuo perdėto rūpinimosi ateitimi ir neprisirišti prie žemiškų gėrybių. Neturto įžadu mes atsisakome savarankiškai naudoti, tvarkyti ar valdyti medžiagines gėrybes.

Sekdamos Nekaltai Pradėtąją savo globėją, kuri primoji su Kristumi ir dėl Jo išgyveno neturtą, įsipareigojame siekti vidinės laisvės nuo visokių turtų bei rūpinimosi jais, idant laisva širdimi galėtume ieškoti Dievo karalystės. (plg. K 12,13)

Drauge su savo Steigėju meldžiame: „Duok mums, Viešpatie, tą drąsą ir narsumą, kad nesibijotume niekad savęs užmiršę, savęs visiškai išsižadėję, sau numirę visiškai paskęsti Vienuolijoje dėl didesnės Dievo garbės ir Bažnyčios labo, sužibėti, kaip toji žvakė ant altoriaus pastatyta, dėl Dievo garbės, sudegti, kaip tie smilkalų grūdai, išduodantys gardų kvepėjimą, dėl Dievo garbės, nesibijokime susinešioti, sudilti, sunykti dėl didesnės Dievo garbės" (Užrašai, 1911 03 07).

Jėzus, mūsų Mokytojas, buvo klusnus iki mirties ant kryžiaus, o Marija, Bažnyčios ir mūsų Motina, klusnumu tapo visos žmonijos išganymo tarpininke.

Klusnumo įžadu mes aukojame savo valią Dievui per Bažnyčią, paklusdamos vyresniosioms, kad, gyvendamos tikėjimo gyvenimą, padėtume viena kitai aktyviai ieškoti Dievo valios ir ją vykdyti. (plg. K. 14,15). Juo daugiau Vienuolijoje jaučiama Dievo vaikų laisvės, tuo labiau privalome stengtis savo noru pasiduoti vyresniųjų valiai, nes klusnumą turime branginti kaip tvirčiausią Vienuolijos pagrindą ir tikrąjį jos vieningumo ryšį. (plg. Vedamoji mintis ir dvasia 40).

Drauge su savo Steigėju, stengiamės visada prisiminti, jog „Daug dažniau galime apsirikti ir paklysti, eidami paskui savo norus, geismus ir sumanymus, negu pasiduodami mūsų vyresniųjų valdžiai, nuolankiai save pavesdami jų vadovavimui. „Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę" (1 Pt 5,5). Melskime Dievą, kad mus išmokytų vienyti protingą iniciatyvą su tobulu paklusnumu, asmenišką sumanumą, energiją, veiklumą, su tobulu atsidavimu Vienuolijai, bendriems jos darbams, reikalams, tikslams, o per Vienuoliją – Bažnyčiai ir Dievui". (Užrašai, 1911 03 07)

Čia pateikiamos galbūt mažiau žinomos maldos iš seserų maldaknygės "Magnificat", kurią sudarė dar mūsų Steigėjas, Palaimintasis Jurgis Matulaitis

Švenčiausioji Jėzaus Širdie, būk mano meilė

Pasitikėjimo Švenčiausia Jėzaus Širdimi
Novena

Jėzau, Tavo Širdžiai pavedu (tą sielą... tą reikalą... tą kančią... tą rūpestį...). Pažvelk ir padaryk, kaip Tavo Širdžiai patiks. Tevaldo viską Tavo Širdis!
Jėzau, aš visko tikiuosi iš Tavęs, aš pasitikiu Tavimi, aš visa(s) atsiduodu Tau ir žinau, kad manęs neapvilsi.
Švenčiausioji Jėzaus, mūsų Karaliaus, Širdie, aš myliu Tave, jungdama(s) savo meilę su Tavąja, kuria Tu mane ir visą pasaulį pamilai.

Švenčiausios Jėzaus Širdies
Vainikėlis

Ant didžiųjų rožinio karolėlių vietoje Tėve mūsų...
Jėzau, romusis ir nuolankiaširdi, padaryk mano širdį panašią į Tavo Širdį.

Ant mažųjų karolėlių vietoje Sveika, Marija...
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, būk mano meilė.

Pabaigus kiekvieną paslaptį, vietoje Garbė Dievui...
Švenčiausioji Marijos Širdie, būk mano išganymas.

Baigiant:
Švenčiausioji Jėzaus Širdie, pasigailėk mūsų.
Nekalčiausioji Marijos Širdie, melski už mus.
Jėzaus Širdies Motina, melski už mus.
Tebūnie visų mylima Švenčiausioji Jėzaus Širdis.

Šį vainikėlį galima aukoti įvairiomis intencijomis, ypatingai Bažnyčios intencija už visus jos reikalus ir nusidėjėlių atsivertimą.

Novena prieš Nekaltojo Prasidėjimo šventę

V. Visa graži esi, o Marija!

R. Visa graži esi, o Marija!

V. Ir gimtosios nuodėmės nėra Tavyje.

R. ir gimtosios nuodėmės nėra Tavyje.

V. Tu Jeruzalės garbė.

R. Tu Izraelio džiaugsmas.

V. Tu mūsų tautos šlovė.

R. Tu nusidėjėlių gynėja.

V. O Marija!

R. O Marija!

V. Mergele išmintingiausioji.

R. Motina maloningiausioji.

V. Melski už mus.

R. Užtark mus pas jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.

V. Savo prasidėjimu, o Marija, likai nesutepta.

R. Melsk už mus Tėvą, kurio Sūnų iš Šventosios Dvasios pagimdei.

Melskimės. Dieve, kuris per Nekaltąjį Švč. Mergelės Marijos Prasidėjimą vertą prirengei būstą savo Sūnui, mes Tave meldžiame, kad Tu, kurs dėl būsimos to paties savo Sūnaus mirties Ją apsaugojai nuo bet kokios sutepties, ir mums leistumei jos užtarimu tyriems nueiti pas Tave. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Tėve mūsų... Sveika Marija... Garbė Dievui Tėvui...

Prašant pašaukimų

Gerasis Dieve, nors pjūtis didelė, bet darbininkų maža. Meldžiame Tave, pjūties Viešpatie, kad teiktumeis siųsti daugiau darbininkų į savo Vynyną. Pašauk mus, Viešpatie, mūsų Dieve, iš visų kraštų, giminių ir tautų, o mes garbinsime Tavo šventąjį vardą, Tavo šventas kovas kovosime ir šventajai Tavo Bažnyčiai, mūsų Motinai, meile liepsnojančiomis širdimis per visas mūsų gyvenimo dienas tiesoje šventai tarnausime. Amen.

Kelionės maldos

Ramybės ir gero pasisekimo keliu teveda mus visagalis gailestingas Viešpats ir telydi kelyje Jo angelai, kad ramios, sveikos ir linksmos sugrįžtume namo.

Tėve mūsų...

Melskimės. Išklausyk, meldžiame, Viešpatie, mūsų maldą ir padėk savo tarnaitėms laimingai keliauti, kad visose šios kelionės ir šio gyvenimo aplinkybėse patirtume Tavo pagalbą.

Ramiai keliaukime Viešpaties vardu.