30. XI. 1910. Atlikau mėnesines rekolekcijas. Dėkui Tau, Viešpatie, už suteiktą šviesą. Pasiketinu šį ateinantį mėnesį:
1) dar didesnėj vienybėj gyventi su Viešpačiu Dievu ir Jo akivaizdoje kiek galint visuomet stovėti;
2) kaskart geriau savęs pergalėjime lavintis, ypač dienos tvarką geriau užlaikant ir geriau savo laiką sutvarkant, ir valgyje šio bei to išsižadant;
3) pabaigti skaityti moterų vienuolynų instrukcijas;
4) parašyti straipsnį į Vadovą apie dvasiškąjį vadovavimą.

Težiūri vyresnysis, kad savo pavaldinių gerų iniciatyvų nepakirstų, neužslopintų, nesunaikintų, o tik jas priturėtų, paremtų, į tikrą vagą įstatytų ir, stipriai bei protingai suėmęs į savo rankas, jas su kitomis to pavaldinio priedermėmis, su to namo darbais ir uždaviniu ir su visos Kongregacijos pastangomis ir siekimais suderintų. Žinoma, gali būti ir tokių sumanymų ir iniciatyvų, kad joms įvykdyti reikia tas žmogus nuo visko kito išlaisvinti. Reikia saugotis, kad savo pavaldinių dvasios neslopintume, kad leistume jiems augti ir veikti, bet niekad nepaleidžiant iš savo rankų vadelių, neatsižadant priežiūros. Gali būti neprotingos ir neįvykdomos iniciatyvos, žinoma, vyresnysis negali tokioms pritarti.

Vyresnysis privalo rūpintis, ne kad jo bijotų tiktai, bet kad jį mylėtų. Aplankydamas savuosius, teveizi, kad juos suramintų, kad jų dvasią pakeltų, priturėtų. Teparodo, kad jam rūpi kiekvieno darbai ir vargai, to namo vedamų įstaigų stovis. Jeigu prireikėtų kokias atmai­nas įvesti, teneparodo karščiavimosi, nekantrybės. Tegu palaiko tai, ką yra jau pats vietiniai vyresnieji padarę, žinoma, jei galima. –

Jeigu reikia koki nauji įstatai, įsakymai įvesti, tegu vietiniai vyresnieji patys juos įveda savo namuose, išvažiavus Viršiausiajam Vyresniajam. Žinoma, jei kas reikėtų tuoj, nelaukiant atmainyti, teatmaino patsai. Bet jei to reikalo nėra, kad vietinių vyresniųjų orumo nesu­mažinus, tepalieka patiems vietiniams vyresniesiems dalyką įvykdyti.

Atsisiųsti: UZRASAI_I_DALIS.doc