Straipsnių sąrašas

ATKURTI SAVYJE KRISTAUS DVASIĄ

Kristaus sekimas

11. Tesiekia tobulybės, sekdamos Viešpatį Jėzų Kristų, kuris yra tiesa, kelias ir gyvybė. Teįsižiūri lygiai į Jo asmeninį privatų gyvenimą, lygiai – viešą, apaštališką, skirtą maldai ir darbui, atgailai ir aukai. Tegul rūpinasi ne tik vieną ar kitą Kristaus dorybę įsigyti, bet daugiau ir daugiau Jį pažinti, Jo dvasia persiimti; tesistengia savo valią su Jo valia, savo visą gyvenimą pilnai su Jo gyvenimu suderinti, ir taip Kristaus gyvą paveikslą savyje atkurti, anot gražių šv. Bonaventūros žodžių:

„Vykdydama bet kurią dorybę ar gerą darbą, visada prisimink šviesiausią pirmavaizdį ir tobuliausių šventumo pavyzdį – Dievo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gyvenimą ir veiklą. Jis buvo mums siųstas iš dangaus, kad parodytų dorybių kelius ir savo pavyzdžiu duotų mums elgesio taisyklę ir pats mus išmokytų. Kadangi iš prigimties esame sutverti panašūs į Jį, pagal Jo paveikslą, tad, stengdamiesi sekti Jo dorybėmis, privalome kiek galėdami atstatyti mumyse Jo paveikslą, kurį sudarkėme savo nuodėmėmis. Juo labiau kas įstengs pasekti Jo dorybėmis, juo artimesnis bei panašesnis bus Jam pirmykštėje garbėje ir šviesoje".

Kristaus dorybių kelias

„Įsirašyk į savo širdį Jo poelgius bei darbus: Jo nuolankumą žmonėms, malonumą mokiniams, santūrumą valgyme ir gėrime; Jo gailestingumą vargšams, kuriuos laikė tartum savo šeimos nariais, pats pasidarydamas visiškai panašus į juos; nevengė ir neniekino nė vieno, kad ir raupsuotojo; nepataikavo turtingiesiems, laisvas nuo pasaulio rūpesčių, nebodamas kūno reikalų, drovus žvilgsniuose, kantrus įžeidinėjimuose, kuklus pokalbiuose; - neatsikirsdamas jokiu piktu ar skaudžiu žodžiu, švelniu ar meiliu atsakymu stengdavosi pagydyti kitų piktumą.

„Koks taurus buvo visuose poelgiuose, kaip troško išganyti žmones, iš meilės jiems įsikūnydamas ir mirdamas ant kryžiaus. Kaip visur rodė geriausią pavyzdį, vengė bičiulystės su moterimis, kad – pavyzdžiui – Jo mokiniai buvo nustebinti išvydę Jį vieną besikalbant su samariete, nes jie nebuvo įpratę tai matyti.

„Nepaprasta Jo kantrybė darbe ir varge bei užuojauta kito nelaimėje. Atlaidų žmonių silpnybėms; vengė duoti mažiausią papiktinimą kitiems; niekada neniekino nusidėjėlių, maloniausiai priimdamas atgailojančius. Ramus kalboje, stropus maldoje, visada pasiryžęs patarnauti kitiems, anot Jo paties žodžių: „Aš gi esu jūsų tarpe kaip tas, kuris tarnauja" (Lk 22 , 27). Visada budrus, klusnus tėvams; Jis vengė bet kurių pagyrimų, pasižymėjimų, pasaulio garbės ir galybės".

Kaip Kristus elgtųsi mano vietoje?

„Prisimink ir daugiau Jo veiksmų, laikydama Jį savo pirmavaizdžiu ar kalboje, ar darbe: stovėdama, sėdėdama ar valgydama, tylėdama ar kalbėdama, būdama viena ar su kitais. Tuo būdu vis labiau Jį pamilsi, įsigysi daugiau Jo malonės, pasitikėjimo ir, apskritai, visose dorybėse pasidarysi kilnesnė".

„Teesie tavo išmintis, galvosena bei pastangos – visada apie Jį mąstyti, kad įgautum noro vis daugiau Juo sekti ir Jį pamilti. Taip mąstydama ir studijuodama, naudingiausiai praleisi savo laiką, nesgi rūpinsies pačiu Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Gilindamasi į Jo gyvenimo būdą, įsižiūrėk, kaip Jis tavo manymu elgėsi ir galėjo pasielgti bet kuriose apystovose ir pati suprasi, kaip reikia gyventi. Juk kas yra pats geriausias, to ir veiksmai tobuliausi."

12. Taigi, visos Vienuolijos ir atskirų jos narių vadas ir pavyzdys teesie Kristus, o ypatingoji mūsų globėja Nekaltoji Mergelė Marija terodo mums kelią ir tepadeda drauge su Kristumi gyventi ir mirti, drauge kentėti ir viešpatauti (2 Tim 11-12).

Kristaus noras, kad išsižadėtume savęs

13. Dievo tarnybai visiškai atsidavusios, ryžtingai nugalėdamos save ir savęs išsižadėdamos, iš savo širdies išraudamos viską, kas nepriklauso Dievui ir Jam nepatinka, nuolat tesistengia būti arčiau Kristaus: „Jei kas nori eiti paskui mane, tegul pats savęs išsižada, tegul ima savo kryžių ir teseka mane" (Mt 26, 24), „Jei kas pas mane ateina ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių ir seserų, dargi ir savo gyvybės, tas negali būti mano mokinys" (Lk 14, 26). „Ir kiekvienas, kuris palieka namus, ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar moterį, ar vaikus, ar dirvas dėl mano vardo, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą" (Mt 19, 29).

Kristus ir pasaulietinė dvasia

14. Užtat reikia ne tik dalinai, bet visiškai vengti to, ką myli bei vertina nedoras pasaulis, o visomis jėgomis trokšti to, ką brangina Kristus. Kaip pasaulis myli ir siekia turto, garbės, paaukštinimų, pagarbos, gyvenimo patogumų ir kitų panašių dalykų, taip ir tos, kurios tikrai seka Kristumi, tegu trokšte trokšta apsivilkti Kristaus drabužiais ir ženklais. Seserys privalo būti pasirengusios gyventi neturte ir bet kuriuose trūkumuose, ne tiktai nesiekti tarnybinių paaukštinimų ar garbės Vienuolijoje ar šalia jos, bet priešingai, Dievo malonei padedant, kantriai pakęsti įžeidinėjimus, pažeminimus, skriaudas, šmeižtus, persekiojimus, ištrėmimą, išblaškymą bei kalėjimus, kad tuo būdu pasidarytų visiškai panašios į savo Mokytoją ir Vadą Jėzų Kristų, kuris, turėdamas prieš save džiaugsmą ir nieku palaikęs pajuoką, pasirinko sau kryžių.

Visos Teisės Saugomos ©2010-2018    www.vargdieniu.lt