(Iš lotynų kalbos vertė kan. F. Kapočius)

NEKALTAI PRADĖTOSIOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS SESERŲ VIENUOLIJOS
VEDAMOJI MINTIS IR DVASIA

PIRMASIS SKYRIUS

TIKSLAS IR KRYPTIS

SIEKTI TOBULYBĖS DIEVUJE

Tarnauti Dievui ir pasišvęsti artimui!

1. Vienuolijos šūkis – visame Dievo ieškoti, visa kuo Dievui patikti, viską daryti didesnei Dievo garbei, visur Dievą įnešti, - kad visos Vienuolijos bei atskirų jos narių gyvenimo centras būtų tik Dievas.

2. Vienuolijos tikslas – didesnė Dievo garbė pačioje Vienuolijoje ir josios išorinėje veikloje. Tad seserys, visame ieškodamos didesnės Dievo garbės, tesirūpina visada išsirinkti ir daryti tai, kas labiausiai tobulina jas pačias ir kitus; nuolat kelti savo širdis aukštyn, visame turėti gryną intenciją, viską atlikinėti iš tyros Dievo meilės; trokšti pasiekti aukščiausią tobulybę; tarnauti Dievui ir pasišvęsti artimo išganymui, nedarant jokio skirtumo nei vietos, nei žmonių atžvilgiu, panaudoti šiam tikslui visas jėgas, pastangas, paslaugas bei veikimo būdus.

Pačioms tobulintis ir padėti kitiems tobulintis

3. Visų pirma siekti savo šventumo ir tobulybės, „nes tai yra Dievo valia, kad jūsų būtumėte šventi" (1 Tes 4, 3), „nes ką padėtų žmogui, jei jis laimėtų visą pasaulį, o savo sielai kęstų nuostolį?" (Mt 16, 26); „būkite tad tobuli, kaip ir jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas" (Mt 5, 48).

4. Todėl visos privalo daryti nuolatinės pažangos, tobulindamos save bei tarnaudamos Dievui.

5. Visom jėgom siekdamos tobulinti pačios save, taip pat težiūri, kad paskui sėkmingiau ir geriau pajėgtų darbuotis kitų išganymui ir šventumui, prisimindamos Kristaus žodžius: „Už juos aš pašvenčiau pats save, kad ir jie būtų pašventinti tiesoje" (Jn 17, 19), „aš jus išsirinkau ir paskyriau jus, kad eitumėte, neštumėte vaisiaus ir jūsų vaisius pasiliktų" (Jn 15, 16).

Derinti maldos gyvenimą su veikliuoju

6. Atsidėjusios, tad, maldai, mąstymui bei kitiems pamaldumo darbams, o kartu rūpindamos pasitarnauti kitiems ir juos tobulinti, tesuderina šiuodu tikslu taip darniai, kad aukštesnio asmeninio šventumo siekimas ir rūpinimasis artimo išganymu taip susijungtų, kd netiktai vienas kito nekliudytų, bet dar labiau vienas kitą paremtų.

Puoselėti meilės dorybę

7. Žinotina, jog krikščioniškoji tobulybė yra visų dorybių junginys, o jos esmė – pašvenčiamoji malonė ir meilė: „Įsakymo tikslas yra meilė" (1 (Tim 1, 5); „bet visų pirma turėkite tokią meilę, kuri yra tobulumo ryšys" (Kol 3, 14). „Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, pasilieka Dievuje ir Dievas jame" (1 Jn 4, 16). „Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis, visomis savo mintimis ir savo artimą kaip pats save" (Lk 10, 27). Tad, iš visos širdies reikia puoselėti ir ugdyti meilės dorybę.

Nepaneigti gamtinio prado

8. Siekdamos tobulybės, teugdo antgamtinį pradą taip, kad nebūtų paneigiamas ir gamtinis, būtent: tesistengia būti tiesios širdies, padorios, mylėti tiesą bei teisingumą; telavina savo įgimtus gabumus ir teišmoksta save valdyti ir tinkamai elgtis su kitais žmonėmis.

Tobulėti savo darbuose

9. Besistengdamos nuolat siekti didesnio savo gyvenimo šventumo, tegul atlikinėja savo kasdienines pareigas ir darbus, kiek galima, tobuliau. Dirbdamos kurioje įstaigoje ar labdaros srityje, ar kuriuos kitus darbus Dievo garbei ir artimo gerovei, ne tiktai tenebūna žemesnės už pasaulietes, bet teduoda dar joms gerą pavyzdį: „Tegul jūsų šviesa taip šviečia žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir garbintų jūsų Tėvą, kuris yra danguje (Mt 5, 16).

Lavintis kurioje nors specialioje srityje

10. Be bendro išsilavinimo, reikalaujamo tiesioginės pareigos ar visuomenės, tesistengia dar įsigyti galimai daugiau žinių ir patyrimo bet kurioj kitoj srityje, k. a. mokslo, meno, amatų, pasidarydamos jų žinovėmis ar net jų specialistėmis, kad būtų naudingesnės Bažnyčiai, Vienuolijai ir artimui.